Dec. 11, 2024
Ar bandant suprasti tai, ką rašė viena iš žymiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt derėtų gilintis į šios intelektualės biografiją? Kuo savitas H. Arendt politiškumo supratimas? Kada, anot šios mąstytojos, prasideda politika? Ką reiškia veikti politiškai? Kuo politinis veiksmas išsiskiria iš visų kitų žmogaus veiklos sričių ir patyrimo formų?
Vidutiniam statistiniam Lietuvos piliečiui ar pilietei, stebintiems vidaus ir užsienio politikos aktualijas per „Panoramos“ „langą“, turėtų keistai nuskambėti H. Arendt tezė, jog politiką ir politinį veikimą reikėtų kildinti iš draugiškumo. Ką tuo norima pasakyti? Ar konfliktas nėra pamatinė politinio veikimo prielaida?
Kaip reikėtų suprasti tezę, jog H. Arendt koncepcijoje politika turi būti matoma kaip moralinės savirealizacijos laukas? Ar iš šios tezės seka, kad idealiu atveju į politiką turėtų ateiti žmonės, turintys ne tik idėjų, bet ir vertybių, o taip pat – aiškų moralinį kompasą?
H. Arendt sukūrė metafora tapusią sąvoką „blogio banalumas“. O kas šios mąstytojos koncepcijoje yra politinis blogis? H. Arendt sako, kad politinis arba kitaip – bendras pasaulis yra prasmingas ir įmanomas. Iš kur ši moteris sėmėsi optimizmo, gyvendama tamsiais laikais ir stebėdama blogio kilsmą?
Pokalbis su politikos filosofe dr. Simona Merkinaite, parengusia disertaciją „Hannos Arendt politiškumo samprata“ (Vilniaus universitetas, 2024).
Ved. Aurimas Švedas
(Nuotraukos autorius Elvis Žaldaris)
